Eibarko euskara hiztegia
konbidau
1.
konbidatze
[gonbidatu]
(gonbidau).
du
ad.
(
TE).
Convidar,
invitar.
"Invitar por fiestas" (TE, 495).
Elgoibarko senide guztiak konbidau dittugu ezteguetara. / Hemos invitado a las bodas a todos los parientes de Elgoibar. /
Nere poza, danok konbidatzia. / Mi alegrÃa, el convidaros a todos. /
Sanjuanetan konbidau ninduen. (Zirik 51).
/
Esan zetsan afaittarako konbidau ebala fraille sermoilari [...] santua. (Ibilt 464).
2.
[gonbidatu]
(gonbidau).
iz.
(
NA).
Invitado,-a,
convidado,-a.
Konbidauak sasoiz etorten badia, ordu bixetan jango dou..